Užduoti klausimą

• 1. Projekto vykdytojas patyrė išlaidas ataskaitiniu laikotarpiu, bet jas apmokėjo po ataskaitinio laikotarpio. Kuo vadovaudamiesi tokios galima teigti kad šios išlaidos nėra tinkamos deklaruoti?

  • Projekto finansavimo ir administravimo sutarties specialiosiose sąlygose yra nurodyta projekto veiklų įgyvendinimo pabaiga, iki kurios turi būti baigtos įgyvendinti visos projekto veiklos ir patirtos visos su projekto įgyvendinimu susijusios tinkamos finansuoti išlaidos.Visi išlaidas pateisinantys ir jų apmokėjimą įrodantys dokumentai turi būti išrašyti ne vėliau kaip  nurodyta data.

    Mokėjimo prašymuose (išlaidas deklaruojant išlaidų kompensavimo būdu) gali būti deklaruojamos tik patirtos ir apmokėtos išlaidos. Tiek išlaidų patyrimo, tiek išlaidų apmokėjimo dokumentų data negali būti vėlesnė negu paties mokėjimo prašymo data.

• 2. Ar pasirašyta sutartis ,tarkim ,26 valandom per savaitę ,gali antrais darbo metais pasikeisti iki 36 val per savaitę .Jei taip ,tai ,ar turi didėti užmokestis ,ar lieka tas pats ,kuris buvo mokamas ,dirbant 26 val per savaitę .Ačiū.

  • Darbo sutartyje nustatytas darbuotojo darbo laikas gali būti keičiamas pasirašant darbo sutarties atitinkamo punkto pakeitimą. Šiuo atveju reikėtų atkreipti dėmesį į tai, ar darbo laiko padidinimas yra pagrįstas atsižvelgiant į projekto veiklų apimtis, taip pat į tai, ar padidinus darbo laiką nebus viršytas Lietuvos Respublikos Darbo kodekse nustatytas maksimalus darbo laikas (jei darbuotojas dirba pagal dvi ar daugiau darbo sutarčių) bei kitas aplinkybes.

    Kadangi klausime nenurodyta, koks darbo užmokestis yra nustatytas darbo sutartyje (valandinis / dienos įkainis, mėnesinis darbo užmokestis ar pan.), negalima atsakyti, ar padidinus savaitės darbo laiką, turi būti didinamas darbo užmokestis.

• 3. Ar netiesioginės projekto išlaidos turi būti būtinai apskaitomos specialiai projektui skirtose buhalterinės apskaitos sąskaitose? Ar pakanka jas apskaityti bendroje projekto vykdytojo apskaitoje? Pvz.: projekto vykdytojas 1 kabinetą iš 20 paskiria projekto administravimo veiklai, ir gaudamas sąskaitas už šildymą laiko, kad 1/20 sąskaitos suma [visi kabinetai vienodo dydžio] yra projekto netiesioginės išlaidos, ty pvz sąskaita 2000 Lt, tai 100 lt teks projektui. Ar 100 Lt turi būti apskaitytas projekto sąskaitose, ar užtenka to, kad projekto vykdytojas apskaito 2000 Lt bei turi patvirtinęs tvarką išlaidų priskyrimui projektui?Kaip detaliai projekto vykdytojas turi būti pasitvirtinęs tvarkas netiesioginių išlaidų priskyrimui projektui? Ypač kalbant apie šildymo, telefono, kanceliarines išlaidas.

  • Netiesioginių išlaidų apskaitai taikomi tie patys reikalavimai kaip ir tiesioginių išlaidų apskaitai (apie reikalavimus plačiau skaitykite Rekomendacijų dėl projektų išlaidų atitikties Europos socialinio fondo finansavimo reikalavimams 3.2 punkte „Rekomendacijos projektų išlaidų apskaitai“). Su projektu susijusių buhalterinių operacijų įrašai (apskaitant tiek tiesiogines, tiek ir netiesiogines projekto išlaidas) turi būti lengvai atskiriami nuo kitų, įprastinių, organizacijos operacijų, arba su kitais organizacijos vykdomais projektais susijusių operacijų. Projekto operacijoms atskirti gali būti naudojamos atskiros sąskaitų plano subsąskaitos, kodai, požymiai ar kiti atskyrimo būdai.

    Netiesioginių išlaidų (pvz. komunalinių, ryšio išlaidų dalies, kanceliarinių prekių) priskyrimo projektui tvarka / metodika turi būti aiški ir detali tiek, kad pagrįstų priskiriamų išlaidų būtinumą.

• 4. Laba diena. Norėjau jūsų pasiteirauti, pasirašėme paramos skyrimo sutartį. Planuojame viešąjį pirkimą paslaugoms pirkti. Esame PO. Ar privalome su jumis parengti ir derinti dar papildomai pirkimų planą, kurio pildymo instrukcijas, radome jūsų svetainėje. Jei reikia, tai kur galėtumeme apie plano derinimo procedūras pasiskaityti. Dėkojame.
  • Pasirašius paramos sutartį būtina suderinti Projekto pirkimų planą (http://www.esf.lt/lt/documents/view/?id=28), pagal pirkimų plano pildymo instrukciją (http://www.esf.lt/lt/1/administravimas/projektu_vykdytoju_pirkimai).
• 5. Ar seifo nuomos išlaidos komandiruotės metu yra pripažįstamos tinkamomis?

  • Vadovaujantis Išlaidų ir finansavimo reikalavimų atitikties taisyklių 8 punktu, tinkamos finansuoti projekto išlaidos privalo atitikti visus bendruosius reikalavimus. Pirmas reikalavimas - Išlaidos yra būtinos projektams, kuriuos vadovaujančioji ir (arba) kitos jos pavestas užduotis atliekančios institucijos pripažino atitinkančiais Stebėsenos komiteto patvirtintus atrankos kriterijus, vykdyti ir numatytos projekto finansavimo ir administravimo sutartyje. Būtinomis projekto išlaidomis laikoma mažiausia sėkmingam projekto įgyvendinimui reikalinga išlaidų suma. Projekto išlaidų būtinumas, didžiausia leistina projekto tinkamų finansuoti išlaidų suma, didžiausias leistinas projekto finansavimo dydis bei atitiktis Stebėsenos komiteto patvirtintiems bendriesiems ir specialiesiems atrankos kriterijams nustatomi projekto tinkamumo finansuoti vertinimo metu. Tinkamomis finansuoti laikomos tik tos projektui įgyvendinti reikalingos išlaidos, kurias įgyvendinančioji institucija pripažino būtinomis ir kurios yra numatytos projekto finansavimo ir administravimo sutartyje. Išlaidų būtinumas toliau vertinamas projekto įgyvendinimo metu.

    Projekto finansavimo ir administravimo sutartyje numatytos būtinos išlaidos gali tapti nebūtinos pasikeitus projekto uždaviniams, veikloms, tikslinei grupei, rezultatams ar pan.os finansuoti projekto išlaidos privalo atitikti visus toliau nurodytus bendruosius reikalavimusIšlaidos yra būtinos projektams, kuriuos vadovaujančioji ir (arba) kitos jos pavestas užduotis atliekančios institucijos pripažino atitinkančiais Stebėsenos komiteto patvirtintus atrankos kriterijus, vykdyti ir numatytos projekto finansavimo ir administravimo sutartyje.Išlaidos yra būtinos projektams, kuriuos vadovaujančioji ir (arba) kitos jos pavestas užduotis atliekančios institucijos pripažino atitinkančiais Stebėsenos komiteto patvirtintus atrankos kriterijus, vykdyti ir numatytos projekto finansavimo ir administravimo sutartyje.Išlaidos yra būtinos projektams, kuriuos vadovaujančioji ir (arba) kitos jos pavestas užduotis atliekančios institucijos pripažino atitinkančiais Stebėsenos komiteto patvirtintus atrankos kriterijus, vykdyti ir numatytos projekto finansavimo ir administravimo sutartyje.Išlaidos yra būtinos projektams, kuriuos vadovaujančioji ir (arba) kitos jos pavestas užduotis atliekančios institucijos pripažino atitinkančiais Stebėsenos komiteto patvirtintus atrankos kriterijus, vykdyti ir numatytos projekto finansavimo ir administravimo sutartyje.Išlaidos yra būtinos projektams, kuriuos vadovaujančioji ir (arba) kitos jos pavestas užduotis atliekančios institucijos pripažino atitinkančiais Stebėsenos komiteto patvirtintus atrankos kriterijus, vykdyti ir numatytos projekto finansavimo ir administravimo sutartyje. 9 (, tinka

• 6. Kas reglamentuoja projektų buhalterinę apskaitą? Kokias ataskaitas būtina pateikti ataskaitinio laikotarpio pabaigoje ESF agentūrai?
  • Projekto išlaidų apskaita turi būti vykdoma atsižvelgiant į ES ir Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimus. Visi su projektu susiję ūkiniai įvykiai ir ūkinės operacijos turi būti registruojami projekto vykdytojo (partnerio) ir paslaugų teikėjo, prekių tiekėjo arba rangovo apskaitoje bei pagrįsti apskaitos dokumentais, turinčiais visus privalomus rekvizitus, nustatytus Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (Žin., 2001, Nr. 99-3515) 13 straipsnyje. Primename, kad su projektu susijusios operacijos yra laikomos organizacijos (įmonės, įstaigos) bendros apskaitos sudėtine dalimi arba jos papildymu. Su projektu susijusių buhalterinių operacijų įrašai turi būti lengvai atskiriami nuo kitų, įprastinių, organizacijos (įmonės, įstaigos) operacijų, arba su kitais organizacijos (įmonės, įstaigos) vykdomais projektais susijusių operacijų. Projekto operacijoms apskaityti rekomenduojama naudoti atskiras sąskaitų plano subsąskaitas arba kitus atskyrimo būdus, pavyzdžiui, kodavimą. Jokių finansinių ataskaitų, ataskaitinio laikotarpio pabaigoje, Europos socialinio fondo agentūrai teikti nereikia. Daugiau informacijos apie išlaidų tinkamumą galite rasti: http://www.esparama.lt/es_parama_pletra/failai/fm/failai/Metodikos/rekomendacijos_ 2008_09_22/rekomendacijos_ESF/ESF_islaidu_tinkamumas_2008-09-22_.doc
• 7. Ar pažymoje dėl darbo užmokesčio priskaitymo ir išmokėjimo reikia išvardinti visus iš eiles darbuotojus, ar reiktų juos atskirti pagal padalinius: administracijos darbuotojai, projekto tiesioginės veiklos darbuotojai ir pan?
  • Administracijos darbuotojų darbo užmokestis padengiamas iš netiesioginių išlaidų, todėl jų deklaruoti nereikia. Projekto tiesioginių veiklų darbuotojus vardinti atskirai pagal veiklas ir projekto vykdytoją bei partnerius.
• 8. Ar registruoto bagažo išlaidos yra pripažįstamos tinkamomis nebiudžetinės įstaigos projekto dalyviams?

  • Taip.

• 9. ESF patikra: norėjau paklausti, 1) ar yra kokiame nors dokumente apibrėžta, kas ir kaip yra tikrinama patikros metu? 2) Kokiomis dokumentų archyvavimo taisyklėmis reikia vadovautis, saugojant dokumentus? 3) Ar patikros metu yra tikrinama informacija, pažymėta projekto dalyvių apklausos anketose? Ar yra prašoma pateikti dokumentus, įrodančius dalyvio priklausymą nurodytoms tikslinėms grupėms?

  • Projektų finansavimo ir administravimo taisyklių (toliau – taisyklės) 155 punkte numatyta, kad per patikrą vietoje, atsižvelgiant į veiksmų programos prioriteto įgyvendinimo priemonės pobūdį ir įgyvendinančiosios institucijos nustatytą patikros vietoje tikslą ir apimtį, gali būti tikrinama, ar:

    - projekto vykdytojo įgyvendinančiajai institucijai pateiktoje paraiškoje, mokėjimo prašymuose ir projekto įgyvendinimo ataskaitose nurodyta informacija yra teisinga;

    - projekto vykdytojo kartu su mokėjimo prašymais teiktos išlaidų pagrindimo ir išlaidų apmokėjimo įrodymo dokumentų kopijos atitinka šių dokumentų originalus;

    - atlikti darbai, suteiktos paslaugos ir įsigytos prekės, už kuriuos projekto vykdytojas atsiskaitė įgyvendinančiajai institucijai;

    - nepasikeitė duomenys, turintys įtakos finansavimo poreikio nustatymui;

    - nėra padaryta ES ir nacionalinių teisės aktų pažeidimų, projekto vykdytojui įgyvendinant projektą;

    - projekto vykdytojas įgyvendina projekto viešinimo ir informavimo priemones;

    - projekto vykdytojas projekto apskaitą pagal projektus tvarko atskirai nuo projekto vykdytojo buhalterinės apskaitos;

    - projekto vykdytojas laikosi kitų projekto finansavimo ir administravimo sutarties sąlygų (jeigu jos yra nustatytos);

    - projekto vykdytojas laikosi aplinkosaugos ir lygių galimybių reikalavimų.

    Taisyklių 200 punkte numatyta, kad Projektų vykdytojai visų su veiksmų programų įgyvendinimu susijusių dokumentų saugojimą organizuoja vadovaudamiesi Bendrųjų dokumentų saugojimo terminų rodykle, patvirtinta Lietuvos vyriausiojo archyvaro 2011 m. kovo 9 d. įsakymu Nr. V-100 (Žin., 2011, Nr. 32-1534). Projekto vykdytojas privalo saugoti:

    - paraiškos ir jos priedų kopijas;

    - paraiškos keitimo dokumentų kopijas;

    - projekto finansavimo ir administravimo sutarties ir visų papildomų susitarimų originalus;

    - tarpinių ataskaitų (jeigu jos rengiamos), galutinių projekto įgyvendinimo ataskaitų ir jų priedų kopijas ir kitus susijusius dokumentus;

    - mokėjimo prašymų kopijas, išlaidų pagrindimo ir jų apmokėjimo įrodymo dokumentų originalus;

    - susirašinėjimo su įgyvendinančiąja institucija, ministerija ir (ar) kita valstybės institucija dokumentų kopijas;

    - pirkimų vykdymo dokumentų originalus arba kopijas;

    - įgyvendintų viešumo priemonių įrodymo dokumentus.

    Įgyvendinanti institucija siekdama įsitikinti ar paraiškoje, mokėjimo prašymuose ar projekto įgyvendinimo ataskaitoje nurodyta informacija yra teisinga gali tikrinti dalyvių apklausos anketose nurodytą informaciją bei prašyti pateikti dokumentus įrodančius projekto dalyvių priklausymą tikslinei grupei.

• 10. ESF patikra: norėjau pasiteirauti, ar projekto vykdytojai yra iš anksto informuojami, kokie dokumentai bus tikrinami planinės patikros metu? Ar yra koks dokumentas, kuriame būtų plačiau aprašyta planinės patikros procedūra.

  •   Vadovaujantis Projektų finansavimo ir administravimo taisyklių 154.4 punktu Įgyvendinančioji institucija turi raštu arba per DMS informuoti projekto vykdytoją apie patikrą vietoje likus ne mažiau kaip 3 darbo dienoms iki patikros vietoje atlikimo dienos. Jeigu išankstinis projekto vykdytojo informavimas apie planuojamą patikrą vietoje gali turėti neigiamos įtakos patikros vietoje rezultatams, įgyvendinančioji institucija patikrą vietoje gali atlikti prieš tai iš anksto neinformavusi projekto vykdytojo. Konkretūs dokumentai, kurie bus tikrinami planinės patikros vietoje metu iš anksto nėra nurodomi, išskyrus atvejus kaip planinės patikros vietoje metu yra tikrinami projekto partnerių dokumentai.Vadovaujantis Projektų finansavimo ir administravimo taisyklių 154.4 punktu Įgyvendinančioji institucija turi raštu arba per DMS informuoti projekto vykdytoją apie patikrą vietoje likus ne mažiau kaip 3 darbo dienoms iki patikros vietoje atlikimo dienos. Jeigu išankstinis projekto vykdytojo informavimas apie planuojamą patikrą vietoje gali turėti neigiamos įtakos patikros vietoje rezultatams, įgyvendinančioji institucija patikrą vietoje gali atlikti prieš tai iš anksto neinformavusi projekto vykdytojo. Konkretūs dokumentai, kurie bus tikrinami planinės patikros vietoje metu iš anksto nėra nurodomi, išskyrus atvejus kaip planinės patikros vietoje metu yra tikrinami projekto partnerių dokumentai.

• 11. Laba diena. Kokį procentą mažos vertės viešųjų pirkimų dokumentų patikrinusi, Agentūra informuoja projekto vykdytoją, kad daugiau mažos vertės viešųjų pirkimų dokumentų nebeteiktų ir jie bus tikrinami patikros metu arba Agentūrai paprašius? Taip pat - ar šis procentas taikomas kiekvienam projekto partneriui atskirai, ar visam projektui? T.y. ar tikrinamas tam tikras procentas mažos vertės pirkimų kiekvieno partnerio, ar bendrai viso projekto?

  • Šis procesas taikomas projektui. Agentūra nebetikrina įvykdytų mažos vertės pirkimų tada, kai įsitikina, kad projektų vykdytojas (ar partneris) pirkimus vykdo tinkamai.

• 12. Ar bus laikoma pateisinančia priežastimi ir dėl to nemažinamas finansavimas, jeigu darbuotojas mokymuose, organizuojamuose pagal projektą, nedalyvavo dėl to, kad tuo metu buvo kasmetinėse atostogose?

  • Vadovaujantis Rekomendacijų dėl išlaidų atitikties Europos socialinio fondo finansavimo reikalavimams 3.3.4. punktu visos mokymo (renginio) išlaidos kompensuojamos, jei darbuotojas mokymuose (renginyje) nedalyvavo dėl pateisinamų priežasčių: darbuotojo nedarbingumo laikotarpio, atostogų, valstybinių ir visuomeninių pareigų atlikimo, komandiruočių ir kitais Lietuvos Respublikos teisės aktuose (pavyzdžiui, Darbo kodekse, Valstybės tarnybos įstatyme, pareigūnų tarnybos santykius reglamentuojančiuose statutuose ir kt.) nustatytais atvejais.

• 13. priemonė VP1-4.2-VRM-04-R, paraiška įvertinta teigiamai, projekto biudžete numatytos netiesioginės išlaidos projektą administruosianties asmenims (ne vykdantiems veiklas, bet administruosiantiems asmenims). Projekto vykdytojas - Savivaldybės administracija. Projektą administruos tos pačios savivaldybės 3 darbuotojai (savivaldybės), kurie 2 yra valstybės tarnautojai ir 1 dirbantis pagal darbo sutartį. Klausimai: 1. prašome nurodyti jų įdarbinimo būdus (galimybės įdarbinti projekto administravimui). 2. ar galioja Priemonės finansavimo sąlygų aprašo 23' punktas dėl Vyriausybės nutarimo Nr. 511 taikymo, jeigu jie priimami ne projektui įgyvendinti , bet administruoti (netiesioginės išlaidos). 3. Kokius dokumentus reikės pateikti , kartu su MP, kad netiesioginės išlaidos būtų pripažintos tinkamomis.

  • 1. Prašome nurodyti jų įdarbinimo būdus (galimybės įdarbinti projekto administravimui).

     

    Atsakymas:

    Lietuvos Respublikos darbo kodeksas reglamentuoja darbo santykius, susijusius su kodekse ir kituose norminiuose teisės aktuose (Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymas,  Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1993 m. liepos 8 d. nutarimo Nr. 511 ir kt.) nustatytų darbo teisių ir pareigų įgyvendinimu ir gynyba.

     

    Vertinant darbo užmokesčio išlaidų pripažinimo tinkamomis finansuoti ES lėšomis, vadovaujamasi Rekomendacijose dėl projektų išlaidų atitikties Europos socialinio fondo finansavimo reikalavimams (toliau – Rekomendacijos) numatytomis nuostatomis:

    1. Valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis ir gaunančių darbo užmokestį iš valstybės biudžeto, savivaldybių biudžetų ir valstybės pinigų fondų, kurių pareigybių skaičius yra patvirtintas vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 8 straipsnio 5 dalyje (arba kitų įstaigos veiklą reglamentuojančių teisės aktų) nustatyta tvarka, darbo užmokestis gali būti pripažįstamas tinkamomis finansuoti išlaidomis, tačiau turi būti apmokamas projekto vykdytojo ir (arba) partnerio (-ių) ir tokia tinkamų finansuoti išlaidų suma negali būti didesnė nei projekto vykdytojo ir (arba) partnerių nuosavo įnašo suma;
    2. Darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, kurių pareigybių skaičius nėra tvirtinamas pagal Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 8 straipsnio 5 dalį, darbo užmokestis gali būti pripažįstamas tinkamomis finansuoti projekto išlaidomis ir gali būti apmokamas iš projektui skirtų finansavimo lėšų, jeigu yra laikomasi šių sąlygų:
    3. su tokiais darbuotojais sudaromos su projekto įgyvendinimu susijusios darbo sutartys;
    4. tokiam darbuotojui mokamo darbo užmokesčio dydis turi būti nustatomas vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1993 m. liepos 8 d. nutarimo Nr. 511 „Dėl biudžetinių įstaigų ir organizacijų darbuotojų darbo apmokėjimo tvarkos tobulinimo“ (Žin., 1993, Nr. 28-655; 2007, Nr. 137-5590) nuostatomis;
    5. visos tokiam darbuotojui pavestos funkcijos, nustatytos darbo sutartyje ir (arba) pareigybės aprašyme, turi būti susijusios su projekto administravimu ir turi būti tinkamai pagrįstos;
    6. tuo atveju, jeigu su projektu susijusi darbo sutartis (ar papildomo darbo sutartis) sudaroma su toje pačioje įstaigoje dirbančiu valstybės tarnautoju arba darbuotoju, kurių pareigybių skaičius yra patvirtintas vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 8 straipsnio 5 dalyje (arba kitų įstaigos veiklą reglamentuojančių teisės aktų) nustatyta tvarka, pagal tokią darbo sutartį mokamas darbo užmokestis gali būti pripažįstamas tinkamomis finansuoti išlaidomis ir mokamas iš projektui skirtų finansavimo lėšų tik tuo atveju, jeigu darbuotojui pagal projektą pavestos funkcijos nėra tapačios toms funkcijoms, kurias jis vykdo kaip valstybės tarnautojas arba darbuotojas, kurio pareigybė yra įtraukta į patvirtintą pareigybių skaičių[1]. Dėl papildomo su projekto administravimu susijusio darbo toje pačioje darbovietėje turėtų būti sudaryta atskira darbo sutartis (ar papildomo darbo sutartis);
    7. tuo atveju, jeigu darbo sutartis sudaroma su valstybės tarnautoju, ji turi būti sudaryta laikantis Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 16⁽¹⁾ straipsnio ir Valstybės tarnautojų prašymų leisti dirbti kitą darbą nagrinėjimo ir sprendimų dėl leidimo valstybės tarnautojams dirbti kitą darbą priėmimo ir atšaukimo taisyklių, partvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. liepos 24 d. nutarimu Nr. 741 (Žin., 2006, Nr. 82-3273), nuostatų;
    8. neviršijama Lietuvos Respublikos darbo kodekso 144 straipsnyje nurodyta maksimali darbo laiko trukmė.

     

     

    2. Ar galioja Priemonės finansavimo sąlygų aprašo 23' punktas dėl Vyriausybės nutarimo Nr. 511 taikymo, jeigu jie priimami ne projektui įgyvendinti , bet administruoti (netiesioginės išlaidos).

     

    Atsakymas:

     

    Projektų finansavimo sąlygų aprašo 23' punkto nuostata „Projektui įgyvendintiįdarbintiems valstybės ar savivaldybių biudžetinių įstaigų darbuotojams, dirbantiems pagal darbo sutartis, mokamo darbo užmokesčio dydis turi būti nustatomas vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1993 m. liepos 8 d. nutarimo Nr. 511 „Dėl biudžetinių įstaigų ir organizacijų darbuotojų darbo apmokėjimo  tvarkos tobulinimo“ (Žin., 1993, Nr. 28-655) ir kitų teisės aktų nuostatomis“ galioja  tiek tiesioginėms, tiek netiesioginėms finansavimo reikalavimus atitinkančioms išlaidoms.  

     

    Vadovaujantis Netiesioginių projekto išlaidų nustatymo ir apmokėjimo naudojant vienodo dydžio normą taisyklių 8.2 punktu, projektams, kuriuose iš paslaugų teikėjų perkamų paslaugų išlaidų dydis sudaro daugiau kaip 90 proc. tiesioginių projekto išlaidų, išskyrus kryžminiam finansavimui skirtas lėšas, ir kurių projektų sąrašas sudarytas arba kvietimo teikti paraiškas dėl projektų finansavimo data yra 2011 m. liepos 1 d. ar vėlesnė, visos netiesioginės išlaidos turi būti pagrįstos išlaidų pagrindimo ir apmokėjimo įrodymo dokumentais.

    Netiesioginės išlaidos turi būti apskaitomos vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisės aktuose nustatytais reikalavimais.

     

     

    3. Kokius dokumentus reikės pateikti , kartu su MP, kad netiesioginės išlaidos būtų pripažintos tinkamomis.

     

    Atsakymas:

    Projekto vykdytojas su mokėjimo prašymais ESFA‘ai turi pateikti išlaidas pagrindžiančius dokumentus, vadovaujantis  Projektų, finansuojamų iš Europos socialinio fondo, išlaidų pagrindimo dokumentų teikimo su mokėjimo prašymais tvarkos aprašo (http://www.esf.lt/lt/1/mokejimu_prasymai)  nuostatomis.

    Aprašo 1 lentelėje prie 5.1 biudžeto eilutės nurodyta: „Taikoma projektams, įtrauktiems į nuo 2010 m. sausio 28 d. iki 2011 m. birželio 30 d. (imtinai) sudarytus valstybės projektų sąrašus arba atrinktiems konkurso būdu, kai kvietimo teikti paraiškas dėl projektų finansavimo data yra vėlesnė nei nurodyta. Dokumentai pateikiami tokie pat kaip ir prie 1.1., 1.2., 1.3., 1.4., 1.6.biudžeto eilučių, priklausomai nuo deklaruojamų išlaidų rūšies. Deklaruojant darbo užmokesčio ir komandiruočių išlaidas, suvestinės nurodytos prie 1.1. ir 1.2. biudžeto eilučių neteikiamos. Visada teikiami visi dokumentai“.

    Taip pat minėto Aprašo 13 punkte numatyta, kad projektų vykdytojams nepilnai užpildžius (pateikus ne visą informaciją, kurią prašoma pateikti) arba netinkamai užpildžius 1 lentelėje nurodytas formas, Agentūra gali paprašyti projekto vykdytojo pateikti papildomus išlaidas ir veiklas pateisinančius dokumentus.

    
    

    ---

    [1]Tuo atveju, jeigu projektui administruoti su atitinkamos įstaigos finansininku (kurio pareigybė patenka į pareigybių skaičių, patvirtintą vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 8 straipsnio 5 dalyje (arba kitų įstaigos veiklą reglamentuojančių teisės aktų) nustatyta tvarka) sudaroma atskira darbo sutartis, pagal tokią darbo sutartį mokamas darbo užmokestis gali būti pripažįstamas tinkamomis finansuoti išlaidomis ir mokamas iš projektui skirtų finansavimo lėšų tik tuo atveju, jeigu visas su tokia darbo sutartimi susijusias funkcijas lemia papildomas, su projekto administravimu susijęs darbas (t. y. mokėjimo prašymų, projekto įgyvendinimo ataskaitų rengimas ir pan.). Darbo užmokestis, susijęs su įprastinėmis institucijos finansininko funkcijomis (tokiomis kaip su atitinkamu projektu susijusių išlaidų buhalterinės apskaitos tvarkymas ir pan.), įstaigos finansininkui, kurio pareigybė patenka į patvirtintą pareigybių skaičių, iš projektui skirtų finansavimo lėšų negali būti mokamas.     

• 14. Ar į priemonės „Mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros veiklų vykdymas pagal nacionalinių kompleksinių programų tematikas“ įgyvendinimo stebėsenos rodiklį „Pagal darbo sutartis įdarbinti mokslininkai ir kiti tyrėjai (išskyrus studentus) viešajame sektoriuje“ gali būti įskaičiuojami III studijų pakopos studentai (doktorantai)?

  • Pagal priemonės „Mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros veiklų vykdymas pagal nacionalinių kompleksinių programų tematikas“ įgyvendinimo stebėsenos rodiklių matavimo ir skaičiavimo metodikoje (projektų finansavimo sąlygų aprašo 2 priedas) pateiktą rodiklio „Pagal darbo sutartis įdarbinti mokslininkai ir kiti tyrėjai (išskyrus studentus) viešajame sektoriuje“ aprašymą, „<...> į mokslininkų ir kitų tyrėjų sąvoką neįtraukiami I ir II studijų pakopų studentai <...>“, tačiau III studijų pakopos studentai (doktorantai) gali būti įtraukti į rodiklį kaip tyrėjai (tyrėjo apibrėžimas pateiktas Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatyme (Žin., 2009, Nr. 54-2140).

• 15. ar sutaupius lesas (del viesuju pirkimu - pasiulytos mazesnes paslaugu kainos), nes visos suplanuotos veiklos baigiamos igyvendinti, iskyrus viena (iki projekto pab.lieka maziau nei metai), norint itraukti nauja veikla pirmiausia reikia derinti su Svietimo ir mokslo ministerija ir tada derinimui teikti Agenturai? ar prasyma del sutarties keitimo teikti galima iskart Agenturai?

  • Atkreipiame dėmesį, kad Švietimo ir mokslo ministerijos sprendimu:

    • Valstybės planavimo būdu finansuojamų projektų sutaupytas lėšas (ne daugiau kaip 10 proc. projekto tinkamų finansuoti išlaidų sumos) leidžiama panaudoti numatytoms projekto sutartyje ir/arba naujoms veikloms vykdyti;

    Konkurso būdu finansuojamų projektų sutaupytas lėšas (ne daugiau kaip 5 proc. projekto tinkamų finansuoti išlaidų sumos) leidžiama panaudoti numatytų projekto sutartyje veiklų įgyvendinimui. 

    Jeigu jūsų administruojamas projektas yra finansuojamas valstybės planavimo būdu dėl sutaupytų lėšų panaudojimo, norint įtraukti naują veiklą, projekto vykdytojas turi kreiptis į Švietimo ir mokslo ministeriją (toliau-Ministerija). Ministerijai priėmus sprendimą dėl sutaupytų lėšų panaudojimo, apie tai informuojama Europos socialinio fondo agentūra (toliau-Agentūra) ir projekto vykdytojas. Ministerijai pritarus projekto vykdytojo prašymui, projekto vykdytojas turi kreiptis į Agentūrą, kuri įvertina, ar projekto vykdytojo prašyme nurodytos veiklos atitinka tinkamumo finansuoti reikalavimus. Jeigu Agentūra pastabų neturi, atliekamas projekto finansavimo ir administravimo sutarties keitimas.

    Jeigu jūsų administruojamas projektas yra finansuojamas konkurso būdų, tuomet sutaupytų lėšų naudojimas naujai veiklai nėra galimas.

    Kilus klausimams rekomenduojame kreiptis į priskirtą projektų vadovą Agentūroje.

• 16. 2011-04-01. Ar perkant tos pačios rūšies įvairias prekes (pvz. maisto prekės, kanceliarinės prekės ir pan.) būtina nurodyti jų sąrašą ir kiekius?

  • Taip, būtina. Viešųjų pirkimų įstatymas įpareigoja perkančiąją organizaciją parengti tiksliais, aiškias ir nedviprasmiškas pirkimo sąlygas. Atkreipiame dėmesį, kad Viešųjų pirkimų tarnyba nustatė, kad perkančioji organizacija, nenurodžiusi pirkimo objekto preliminarių kiekių, sudarė tiekėjams sąlygas pateikti nelygiaverčius ir nepalyginamus pasiūlymus. 

• 17. Dėl dokumentų saugojimo. Ką reiškia frazė "3 (trejus) metus nuo veiksmų programos, pagal kurią įgyvendintas projektas, užbaigimo". Vykdome projektus pagal Žmogišjųjų išteklių plėtros veiksmų programą (2007-2013 m.). Tai kelinti metai gaunasi, kada galima perduoti dokumentus naikinti?

  • Vadovaujantis 2007 m. spalio 31 d. LR Vyriausybės Nutarimo Nr. 1179 „Dėl Vykdomų pagal Lietuvos 2007-2013 metų Europos Sąjungos struktūrinės paramos panaudojimo strategiją ir ją įgyvendinančias veiksmų programas projektų išlaidų ir finansavimo reikalavimų atitikties taisyklių patvirtinimo“

    8.5.2.     punktu „ išlaidų pagrindimo ir jų apmokėjimo įrodymo ar lygiavertės įrodomosios vertės dokumentai turi būti saugomi ne trumpiau kaip iki 2020 m. gruodžio 31 dienos.“.

• 18. 2011-01-19. Viešieji pirkimai. Ar galimi apribojimai VPĮ 13 ir 91 straipsnių taikymui, kilus pagrįstų abejonių dėl VPĮ 3 straipsnyje nurodytų pagrindinių viešųjų pirkimų principų pažeidimo (pvz., jei yra iš anksto žinoma, kad norimas įsigyti paslaugas gali suteikti tik vienintelė neįgaliųjų socialinė įmonė, pirkimo kaina yra sąlyginai didelė ir pan.)?

  • Viešųjų pirkimų tarnyba (toliau - Tarnyba) pažymi, kad vykdant rezervuotus pirkimus, kurie atliekami pagal Įstatymo 13 straipsnio nuostatas, perkančioji organizacija pirkimo dokumentuose gali nustatyti sąlygas, sudarančias galimybę viešuosiuose pirkimuose dalyvauti tik neįgaliųjų socialinėms įmonėms, arba nustatyti, kad tokie pirkimai bus atliekami pagal remiamų asmenų, kurie dauguma yra neįgalieji, įdarbinimo programas. Ši Įstatymo nuostata atitinka 2004 m. kovo 31 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2004/18/EB (toliau – Direktyva) 19 straipsnio nuostatas. Tokia nuostata buvo nustatyta atsižvelgiant į tai, kad neįgaliųjų socialinės įmonės gali nepajėgti sudaryti sutarčių įprastos konkurencijos sąlygomis. Direktyvos preambulės 28 dalyje nurodoma, kad „<...> valstybės narės gali rezervuoti tokioms darbo grupėms teisę dalyvauti viešųjų sutarčių sudarymo procedūrose arba rezervuoti globojamų įdarbinimo programų dalyviams sutarčių įvykdymą“. Pažymėtina, kad tokie pirkimai rezervuojami ne tik Lietuvoje registruotiems tiekėjams, todėl tokiuose pirkimuose gali dalyvauti ne tik Lietuvos socialinės įmonės.

    Pažymėtina, kad tik pati perkančioji organizacija priima sprendimus dėl visų klausimų, susijusių su pirkimų vykdymu, t.y. šiuo atveju pati perkančioji organizacija sprendžia, ar vykdydama tarptautinės vertės pirkimus rezervuos teisę juose dalyvauti tik neįgaliųjų socialinėms įmonėms.

    Tarnybos nuomone, jeigu perkančioji organizacija turi informacijos, kad jos ketinamas įsigyti paslaugas teikia tik viena neįgaliųjų socialinė įmonė, ji galėtų svarstyti galimybę vadovaujantis aukščiau nurodytais Įstatymo straipsniais vykdyti kitų prekių, paslaugų ar darbų pirkimus.

    Tarnyba atkreipia dėmesį, kad Įstatymo 37 straipsnio nuostatos, numatančios kokybės vadybos sistemos priemonių taikymą, gali būti nustatomos tais atvejais, kai perkančioji organizacija siekia įsitikinti tiekėjo pajėgumu vykdyti sutartį. Vietoj šio reikalavimo, siekdama įsitikinti tiekėjo pajėgumu, perkančioji organizacija gali numatyti, jog bus vertinama paslaugų tiekėjo profesinė kompetencija arba paslaugų tiekėjo darbuotojų patirtis reikiamoje srityje ir pan., todėl dėl Įstatymo 37 straipsnyje numatytų reikalavimų tikslingumo kiekvieno pirkimo atveju sprendžia pati perkančioji organizacija.

    (išaiškinimą pateikė VPT 2011-01-03 ir 2011-01-12) 

• 19. 2011-01-19. Viešieji pirkimai. Kokiai kategorijai priskirti Kompiuterių vartotojų supažindinimo ir mokymo paslaugas (80533000-9), Mokymo dirbti kompiuteriu paslaugas(80533100-0), Kompiuterių kursus (80533200-1)?

  • Vadovaujantis VPT išaiškinimu, BVPŽ kodai 80533000-9 (Kompiuterių vartotojų supažindinimo ir mokymo paslaugos), 80533100-0 (Mokymo dirbti kompiuteriu paslaugos), 80533200-1 (Kompiuterių kursai)  priskiriami 27 kategorijai „Kitos paslaugos“, kadangi nepatenka į Įstatymo 2 priedėlyje numatytas dvidešimt šešias paslaugų kategorijas (išaiškinimą pateikė VPT 2011-01-14). 

• 20. Priemonė VP1-4.1-VRM-03-V: Kaip pildyti 12 priedą, jei projekto vykdymo metu mokomi projekto dalyviai nuvežami ir parvežami į mokymų vietą projekto vykdytojo autobusu? Ar šiame priede reikia išvardinti visų dalyvių pavardes? Ar užtenka 1 stulpelyje bendrai nurodyti pvz.: '2010-12-07-08 mokymo dalyviai (20 asmenų)' ir deklaruoti kuro išlaidas?

  • Kai projekto dalyviai nuvežami ir parvežami į mokymų vietą projekto vykdytojui priklausančiu transportu, pildant rekomendacijų 12 priedą, išvardinti visų dalyvių pavardžių nereikia  pakanka nurodyti vieno dalyvio pavardę, nes „Bendroje informacijoje“ yra įrašomas komandiruotės įsakymas, kuriame pateikiama visa detali informacija.

    Atkreipiame Jūsų dėmesį, kad kuro sunaudojimo normos turi būti nustatomos atsižvelgiant į Automobilių kuro normų nustatymo metodiką, patvirtintą LR susisiekimo ministerijos 1995 m. spalio 12 d. įsakymu Nr. 405 (Žin.,1995, Nr.85-1933) ir apskaičiuojamos vadovaujantis įstaigoje patvirtinta tvarka.

    Papildomi dokumentai, kurie teikiami su mokėjimo prašymu dėl šių išlaidų deklaravimo: 12 priedas, projekto vykdytojo vadovo įsakymas ar potvarkis dėl kuro sunaudojimo normų patvirtinimo,  kuro pirkimo dokumentai, automobilio kelionės lapai, įsakymai dėl mokymų.

• 21. Deklaruojant dalyvių kelionių ir apgyvendinimo išlaidas turi būti pateikti šie dokumentai: Keliaujant visuomeniniu transportu - įsakymas dėl komandiruotės ir kelionės išlaidų apmokėjimo, kelionės bilietai, įsėdimo bilieto šaknelė (skrendant lėktuvu), sąskaitos faktūros, apmokėjimo dokumentai. Dienpinigiai ir nakvynės išlaidos - įsakymas dėl komandiruotės projekto tikslais, avansinė apyskaita (jei pildoma), sąskaitos faktūros, apmokėjimo dokumentai. Kokiame teises katu dokumente yra aprasyti sie dokumentai?Koks teises katas nurodo apie islaidas komandiruotes kad turi buti "saknele"?

  • Pagal LR Vyriausybės 2007 m. gruodžio 19 d. nutarimo Nr.1443 „Dėl projektų administravimo ir finansavimo taisyklių patvirtinimo“ (Žin., 2008, Nr. 4-132) 120 punktą, projekto išlaidos turi būti patvirtintos apskaitos dokumentais, turinčiais visus LR buhalterinės apskaitos įstatyme (Žin., 2001, Nr. 99-3515) nustatytus apskaitos dokumentų rekvizitus, arba lygiavertės įrodomosios vertės dokumentus. LR Finansų ministerija yra patvirtinusi Rekomendacijas dėl išlaidų atitikties Europos socialinio fondo finansavimo reikalavimams, kuriose yra detaliai apibrėžti tinkamas finansuoti išlaidas pagrindžiantys dokumentai. Jas galite rasti internete adresu: http://www.esparama.lt/2007-2013/lt/fm/metodika/tinkamumas Šiuos reikalavimus galima rasti ir  Europos socialinio fondo agentūros patvirtintos Mokėjimo prašymo tikrinimo ir tvirtinimo procedūros Nr. ESF(2007-2013)-PR-010 B priedo 1 lentelėje. Šį dokumentą galima rasti internete adresu: http://www.esf.lt/lt/1/administravimas/vadovas

• 22. Projektą administruojančio personalo darbuotojas, tarkim Petras dirba 0,4 etato prie projekto ir 0,6 etato atlieka kitas nuolatines pareigas organizacijoje. Projekto metu organizuojami mokymai, kurie Petrui kaip organizacijos darbuotojui [0,6 etato], priklauso klausytis pagal jo darbo specifiką. Mokymai vyksta 8 val/dieną. Ar gali organizacija siųsti Petrą [0,6 etato] į šiuos mokymus? Ar galima Petro 0,4 etato darbo užmokestį deklaruoti kaip projekto dalyvio darbo užmokestį?

  • Jeigu projekte numatyta, kad pagal atliekamas funkcijas, pareigybes ar darbo specifiką darbuotojas turi išklausyti tam tikrus mokymus, jis gali būti siunčiamas į šiuos mokymus, nurodant, pagal kokią pareigybę darbuotojas yra siunčiamas mokytis.  Tokiu atveju tinkama tik už tą pareigybę, pagal  kurią darbuotojas buvo siųstas į mokymus, priskaičiuota darbo užmokesčio dalis. Pagal pateiktą pavyzdį, tinkama darbo užmokesčio dalis už 0,6 etato. Darbo užmokestis už darbą administruojant projektą (0,4 etato) negali būti deklaruojamas kaip projekto dalyvio darbo užmokestis.

• 23. Remiantis projektų, finansuojamų iš Europos socialinio fondo, išlaidų pagrindimo dokumentų teikimo su mokėjimo prašymais tvarkos aprašu (Nr. 2009-0212, 2009.12.17) pagal 2 ir 3 punktus projekto vykdytojai gali Agentūrai teikti ne visus išlaidų pagrindimo dokumentus (pagal 1 lentelę). Jei projekto vykdytojas pildo Agentūros rekomenduojamas suvestines pagal 1.1 ir 1.2 biudžeto eilutes, ar būtina su kiekvienu mokėjimo prašymu teikti visus išlaidas pagrindžiančių dokumentų kopijas?
  • Remiantis projektų, finansuojamų iš Europos socialinio fondo, išlaidų pagrindimo dokumentų teikimo su mokėjimo prašymais tvarkos aprašu (toliau – tvarkos aprašas), projekto vykdytojai jau nuo pirmo mokėjimo prašymo Agentūrai gali teikti ne visus išlaidų pagrindimo dokumentus (pagal 1 lentelę). Su kiekvienu mokėjimo prašymu, kai teikiami ne visi dokumentai, projekto vykdytojas privalo pateikti tuos dokumentus, kurie nurodyti tvarkos aprašo 1 lentelėje (pavz., prie 1.1 biudžeto eilutės reikia pateikti DU suvestinę ir darbo sutartis (arba lygiaverčius dokumentus)). Vadovaujantis tvarkos aprašo 6 punktu, Agentūra gali paprašyti projekto vykdytoją teikti visus dokumentus, apie tai informuodama raštu.
• 24. Priemonė VP1-1.1-SADM-06-K. Ar galima pagal priemonę „Žmogiškųjų išteklių tobulinimas viešajame sektoriuje“ mokymo paslaugas pirkti iš profesinio mokymo sistemos įstaigų, jie jos neturi atskiros licencijos vykdyti formalųjį profesinį mokymą, tačiau šios įstaigos turi ŠMM akreditacijos pažymėjimus ar tiesiog vykdo profesinį mokymą pagal profesinio rengimo programas? Ar galima pirkti paslaugas iš valstybinių švietimo įstaigų?
  • Mokymai, suteikiantys bei tobulinantys profesinę kvalifikaciją, specializuotas profesines žinias bei įgūdžius turi būti perkami iš mokymo įstaigų, turinčių licenciją vykdyti formaliojo profesinio mokymo programas arba planuojamos vykdyti mokymo programos turi būti įtrauktos į darbo rinkos neformaliojo mokymo programų sąvadą.
• 25. Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2009 m. vasario 13 d.įsakymu Nr. 1V-58 patvirtintame finansavimo sąlygų apreše 23.1.2. projekto dalyvių išlaidos 23.1.2.2. dalyvių kelionės, komandiruotės ir dalyvavimas renginiuose ar šios išlaidos yra tinkamos kaip projekto vykdytojo nuosavo įnašo dalis?
  • Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2009 m. vasario 13 d. įsakymu Nr. 1V-58 patvirtintame finansavimo sąlygų apraše 27 punkte nurodyta jog, projekto finansavimo dydis gali sudaryti iki 85 % visų tinkamų finansuoti projekto išlaidų. 15 % visų tinkamų finansuoti projekto išlaidų pareiškėjas ir (ar) partneris privalo finansuoti savo arba kitų šaltinių lėšomis.Pagal projekto finansavimo sąlygų aprašą, žemiau nurodytos išlaidos privalo būti dengiamos iš pareiškėjo ir (ar) partnerio nuosavas įnašo lėšų:23.1.1.1. darbo užmokestis; šios išlaidos yra tinkamos tik tais atvejais, kai tai yra projekto vykdytojo ir (ar) projekto partnerio (-ių) darbuotojų, vykdančių tiesiogines projekto veiklas, darbo užmokesčio išlaidos; valstybės tarnautojų darbo užmokesčio išlaidos yra tinkamos tik kaip projekto vykdytojo nuosavo įnašo dalis ir negali būti didesnės nei išlaidų dalis, kurią sudaro pareiškėjo nuosavas įnašas; 23.1.2.1. dirbančiųjų darbo užmokestis; šios išlaidos yra tinkamos tik tais atvejais, kai darbo užmokestis yra apskaičiuotas ir išmokėtas darbo santykiais su projekto vykdytoju (partneriu) susijusiems projekto dalyviams už darbo laiką, kurio metu darbuotojai dalyvavo projekto veiklose; šios išlaidos yra tinkamos tik kaip projekto vykdytojo nuosavo įnašo dalis ir negali būti didesnės nei išlaidų dalis, kurią sudaro pareiškėjo ir (ar) partnerio nuosavas įnašas;Jei pareiškėjo ir (ar) partnerio nuosavo įnašo lėšų dalis didesnė nei išlaidos aukščiau nurodytose eilutėse, pareiškėjas gali dengti dalyvių kelionės, komandiruotės ir dalyvavimas renginiuose išlaidas iš nuosavo įnašo lėšų. Atkreipiame Jūsų dėmesį, kad pagal projekto finansavimo sąlygų aprašo 23.1.2.2. punktą dalyvių kelionių, komandiruočių ir dalyvavimo renginiuose išlaidos yra tinkamos finansuoti iš projekto finansavimo lėšų.
• 26. Kiek mokėjimo prašymų galima teikti vienu metu?

  • Vadovaujantis Bendrai finansuojamų iš Europos Sąjungos fondų lėšų projektų duomenų elektroninių mainų taisyklių, patvirtintų 2009 m. vasario 17 d. Lietuvos Respublikos finansų ministro įsakymų Nr. 1K-038, 16 punktu projekto vykldytojas vienu metu į Duomenų mainų sistemą gali įkelti tik du skirtingus numerius ir datą turinčius mokėjimo prašymus.

• 27. Projekto finansavimo ir administravimo sutartyje numatyta, kad produkto rodiklis „studentai (aukštojo mokslo studijos), kurie mokėsi pagal formaliojo ugdymo programas, skaičius“ yra 100 studentų. Faktiškai buvo apmokytas didesnis studentų skaičius. Nuo kurio asmenų skaičiaus (numatyto sutartyje ar faktiškai apmokytų asmenų) skaičiuojama privaloma pasiekti minimali rezultato rodiklio skaitinė reikšmė?

  • Minimali privaloma pasiekti rezultato rodiklio skaitinė reikšmė skaičiuojama nuo faktinės produkto rodiklio reikšmės, t. y. jei dėl objektyvių priežasčių didėja produkto rodiklio (pvz., studentų (aukštojo mokslo studijos), kurie mokėsi pagal formaliojo ugdymo programas, skaičius) skaitinė reikšmė, tai didėja ir privaloma pasiekti minimali rezultato rodiklio (šiuo atveju – studentų (aukštojo mokslo studijos), kurie gavo valstybės pripažįstamą kvalifikaciją, dalis) skaitinė reikšmė, nors minimali rezultato rodiklio procentinė reikšmė lieka ta pati.

    1. Pavyzdžiui, jei projekto finansavimo ir administravimo sutartyje numatyta, kad studentų (aukštojo mokslo studijos), kurie mokėsi pagal formaliojo ugdymo programas, skaičius – 100, o Projektų finansavimo sąlygų aprašo priede „Projekto tinkamumo finansuoti vertinimo kriterijai ir metodiniai nurodymai vertintojams“ nurodyta, kad minimali rodiklio studentų (aukštojo mokslo studijos), kurie gavo valstybės pripažįstamą kvalifikaciją, dalis reikšmė yra 80 proc., tai minimali rezultato rodiklio reikšmė turi būti 80 studentų (aukštojo mokslo studijos), kurie gavo valstybės pripažįstamą kvalifikaciją.
    2. Pavyzdžiui, jei projekto finansavimo ir administravimo sutartyje numatyta, kad studentų (aukštojo mokslo studijos), kurie mokėsi pagal formaliojo ugdymo programas, skaičius – 100, bet dėl tam tikrų priežasčių faktiškas studentų (aukštojo mokslo studijos), kurie mokėsi pagal formaliojo ugdymo programas, skaičius yra 200 studentų, o Projektų finansavimo sąlygų aprašo priede „Projekto tinkamumo finansuoti vertinimo kriterijai ir metodiniai nurodymai vertintojams“ nurodyta, kad minimali rodiklio studentų (aukštojo mokslo studijos), kurie gavo valstybės pripažįstamą kvalifikaciją, dalis reikšmė yra 80 proc., tai minimali rezultato rodiklio reikšmė turi būti 160 studentų (aukštojo mokslo studijos), kurie gavo valstybės pripažįstamą kvalifikaciją.

    Pažymėtina, kad tokia pati metodika turi būti taikoma skaičiuojant visų rezultato rodiklių skaitines išraiškas. 

• 28. 2010-08-03 Viešieji pirkimai. Ar vykdant supaprastintus ar mažos vertės pirkimus, privaloma nustatyti reikalavimus tiekėjų kvalifikacijai?
  • Supaprastintų ir mažos vertės pirkimų atvejais Supaprastintų pirkimų taisyklėse projekto vykdytojas (ar partneris) turi teisę nustatyti atvejus, kada nekels reikalavimų tiekėjų kvalifikacijai. Atkreiptinas dėmesys, kad net ir šiuo atveju projekto vykdytojas (ar partneris) pirkimo sąlygose gali nustatyti kvalifikacijos reikalavimus, tačiau kai keliamas bent vienas kvalifikacijos reikalavimas, privalo būti keliamas ir reikalavimas dėl tiekėjo teistumo (VPĮ 33 str. 1 d.).
• 29. 2010-07-22 Viešieji pirkimai. Ar perkančioji organizacija Supaprastintų pirkimų taisyklėse gali nusimatyti atvejus, kai perkančiosios organizacijos valstybės tarnautojų ir (ar) pagal darbo sutartį dirbančių darbuotojų mokymo paslaugos perkamos apklausiant tik vieną tiekėją?
  • Supaprastintų pirkimų taisyklių punktas, numatantis, kad apklausti tik vieną tiekėją galima, kai perkamos perkančiosios organizacijos valstybės tarnautojų ir (ar) pagal darbo sutartį dirbančių darbuotojų mokymo paslaugos prieštarauja Viešųjų pirkimų įstatymo 3 str. numatytam skaidrumo principui ir sudaro prielaidas neracionaliam perkančiosios organizacijos lėšų panaudojimui. (išaiškinimą 2010 liepos 12 d. pateikė Viešųjų pirkimų tarnyba)
• 30. 2010-07-09 Viešieji pirkimai. Kokie dažniausiai nustatomi neatitikimai rengiant pirkimo objekto techninę specifikaciją?

  • Europos socialinio fondo agentūra (toliau – Agentūra) informuoja, kad Viešųjų pirkimų tarnyba prie Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos (toliau - VPT), įvertinusi su IS sistemų kūrimo ir/ar diegimo ir/ar priežiūros paslaugų pirkimais susijusius dokumentus nustatė žemiau nurodytus pagrindinius neatitikimus rengiant pirkimo objekto techninę specifikaciją. Agentūra atkreipia dėmesį, kad netinkamai įvykdžius pirkimo procedūras, pirkimu patirtos išlaidos gali būti pripažintos netinkamomis finansuoti, todėl rengiant IS sistemų kūrimo ir/ar diegimo ir/ar priežiūros paslaugų pirkimo objekto techninę specifikaciją rekomenduoja vadovautis Agentūros parengta VPT išvadų apžvalga. VPT nustatė, kad: 1. Pirkimo dokumentuose detalizuojamas ne tik Pirkimo objektas, bet ir jo realizavimo priemonės, nurodytos techninės charakteristikos (pvz. „DBVS privalo palaikyti JAVA arba lygiavertę technologiją bei XML duomenų bazėje. W3C XML duomenų modelis“; „Turi būti aplikacijų serveris pilnai palaikantis J2EE 1.3 ar aukštesnę versiją bei Servlets, JSPs, EJBs, JTA, JNDI, JMS, JavaMail, JAF, JAAS, JAXP, JDBC arba lygiavertis“ ir t. t.) diktuoja technologijų detales, o ne funkcinius reikalavimus. Tokios sąlygos, kuriomis nustatomas ne tik pirkimo objektas, bet ir jo realizavimo būdas, riboja tiekėjų, galinčių pasiūlyti lygiavertėmis technologijomis pagrįstus sprendimus, galimybę dalyvauti Pirkime. Todėl, tai pažeidžia Viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – Įstatymo) 25 straipsnio 2 dalies nuostatą, kad „Techninė specifikacija turi užtikrinti konkurenciją ir nediskriminuoti tiekėjų“ bei neužtikrina 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų pagrindinių pirkimų principų laikymosi bei šio straipsnio 2 dalyje nustatyto viešųjų pirkimų tikslo pasiekimo. Nurodomi neesminiai reikalavimai, neturintys tiesioginio ryšio su perkamu objektu ar jo kokybe, pvz. „Technologiniai FVAS reikalavimai“: - „DBVS gamintojas privalo būti viešai paskelbęs tranzakcijinio našumo rezultatus“, bet nenurodoma, kokie rezultatai yra laikomi patenkinamais. Tai eliminuoja tiekėjus, siūlančius TPC-C vertinimo neturinčias sistemas arba sistemas turinčias kitų vertinimo sistemų rezultatus; - „Aplikacijų serverio web sąsaja turi būti realizuota per Apache webserverį“ eliminuoja produktus, kurių sąsaja realizuota kitų serverių pagrindu. VPT konstatuoja, kad tai pažeidžia Įstatymo 25 straipsnio 2 dalies nuostatas, kad „Techninė specifikacija turi užtikrinti konkurenciją ir nediskriminuoti tiekėjų“ bei neužtikrina 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų pagrindinių pirkimų principų laikymosi bei šio straipsnio 2 dalyje nustatyto viešųjų pirkimų tikslo pasiekimo.  2. Kai nustatomi reikalavimai tiek perkamai techninei įrangai, tiek perkamai programinei įrangai – reikalavimai įsigyjamai techninei įrangai neturėtų riboti programinės įrangos pasirinkimo, nebent programinės įrangos dalis viešajame pirkime sudaro nežymią kainos dalį. Kai perkama programinė įranga yra ženkli Pirkimo dalis, tikslus techninės įrangos specifikavimas įtakoja siūlomų skirtingų informacinių sistemų skaičių bei eliminuoja lygiaverčius, tačiau kitos techninės įrangos reikalaujančius informacinių sistemų sprendimus. Tai pažeidžia Įstatymo 25 straipsnio 2 dalies nuostatą, kad „Techninė specifikacija turi užtikrinti konkurenciją ir nediskriminuoti tiekėjų“.

• 31. 2010-07-09 Viešieji pirkimai. Kokie dažniausiai nustatomi neatitikimai rengiant pirkimų dokumentus ir nustatant tiekėjų kvalifikacijos reikalavimus?

  • Europos socialinio fondo agentūra (toliau – Agentūra) informuoja, kad Viešųjų pirkimų tarnyba prie Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos (toliau - VPT), įvertinusi su IS sistemų kūrimo ir/ar diegimo ir/ar priežiūros paslaugų pirkimais susijusius dokumentus nustatė žemiau nurodytus pagrindinius neatitikimus nustatant tiekėjų kvalifikacijos reikalavimus. Agentūra atkreipia dėmesį, kad netinkamai įvykdžius pirkimo procedūras, pirkimu patirtos išlaidos gali būti pripažintos netinkamomis finansuoti, todėl rengiant IS sistemų kūrimo ir/ar diegimo ir/ar priežiūros paslaugų pirkimo dokumentus ir nustatant tiekėjų kvalifikacijos reikalavimus rekomenduoja vadovautis Agentūros parengta VPT išvadų apžvalga.
    1. Reikalavimai tiekėjų ekspertui „yra įvykdęs bent 1 (vieną) finansų valdymo ir apskaitos informacinės sistemos diegimo sutartį <...> kur sutarties vykdymo metu sistema buvo įdiegta ne mažiau kaip (trijuose) geografiškai nutolusiuose padaliniuose,“ arba „tiekėjo siūlomi darbo grupės nariai, atsakingi už sutarties vykdymą turi turėti patirties vykdant projektus įstaigose, kuriose diegimo taškai yra geografiškai pasiskirstę“ yra nepagrįsti ir neproporcingi pirkimo sąlygoms bei perkamam objektui, pažeidžia Viešųjų pirkimų įstatymo (toliau - Įstatymas) 32 straipsnio 2 dalies nuostatas, kadangi sistemos diegimas numatomas tik savivaldybės administracijoje, be pavaldžių įstaigų. Nustatyti reikalavimai, kad „sutarties vykdymo metu sistema būtų įdiegta ne mažiau kaip 5 geografiškai nutolusiuose padaliniuose“ arba „tiekėjas per paskutinius 3 metus arba per laiką nuo tiekėjo įregistravimo dienos turi būti įvykdęs arba sėkmingai vykdo bent vieną projektą pagal apskaitos ir finansinės atskaitomybės standartus arba apskaitos ir finansinės atskaitomybės sistemos reformos koncepciją įstaigose, turinčiose visiškai arba dalinai savarankiškus geografiškai nutolusius teritorinius ir/ar struktūrinius padalinius“ yra nepagrįstas ir neproporcingas Pirkimo objektui, kadangi sistemos diegimas numatomas tik savivaldybės administracijoje, be pavaldžių įstaigų.
    2. Pirkimo sąlygų 3.1.10 punkto reikalavimas, kad „Tiekėjo kokybės vadybos sistema turi atitikti ISO 9001:1994 (arba LST EN ISO 9001:1995) arba ISO 9001:200 (arba LST EN ISO 9000:2001) arba lygiaverčių standartų reikalavimus“, suformuluotas netinkamai. Siekdama išvengti nepagrįsto tiekėjų diskriminavimo, perkančioji organizacija turėtų nurodyti, kad priims ir kitus lygiaverčių kokybės vadybos užtikrinimo priemonių įrodymus, pavyzdžiui, tiekėjo parengtus taikomų kokybės vadybos priemonių aprašymus. Toks reikalavimas neužtikrina Įstatymo 32 straipsnio 2 dalies reikalavimo, kad perkančiosios organizacijos nustatyti minimalūs dalyvių kvalifikacijos reikalavimai turi būti pagrįsti ir proporcingi pirkimo objektui, tikslūs ir aiškūs, laikymosi. Be to, pažymėtina, kad šie standartai 2009-05-31 pakeisti LST EN ISO 9001:2008 standartu.
    3. Reikalavimas, kad „Tiekėjas per pastaruosius 3 metus arba per laiką nuo tiekėjo įregistravimo dienos <...> turi būti sėkmingai įvykdęs arba šiuo metu vykdo bent 1 sutartį, kurios objektas – ilgalaikio strateginio plano ir/ar trumpalaikio strateginio plano parengimas ir/ar atnaujinimas, ir kurios vertė ne mažesnė kaip 200 000 Lt (su PVM)“, yra perteklinis ir neproporcingas Pirkimo objektui, atsižvelgiant į tai, kad Pirkimo objektas yra veiklos planavimo ir priežiūros sistemos sukūrimo ir įdiegimo paslaugos, kurios apima esamos strateginio planavimo ir priežiūros sistemos analizės atlikimą, optimizuotos veiklos planavimo ir priežiūros sistemos sukūrimą ir įdiegimą bei projekto baigiamosios konferencijos organizavimą. Tai neužtikrina Įstatymo 32 straipsnio 2 dalies reikalavimo, kad perkančiosios organizacijos nustatyti minimalūs dalyvių kvalifikacijos reikalavimai turi būti pagrįsti ir proporcingi Pirkimo objektui, įgyvendinimo.
    4. Nustatytas reikalavimas, kad „<...> Jei pasiūlymą teikia ūkio subjektų grupė <...> tai reikalavimus, kad „Tiekėjas turi teisę verstis informacinių sistemų kūrimo, diegimo ir/ar administravimo veikla“ ir „Tiekėjas per 3 finansinius metus <...> turi būti sėkmingai įvykdęs (vykdantis) bent 1 (vieną) veiklos rodiklių informacinių sistemų <...> diegimo sutartį, apimančią analizės, projektavimo, kūrimo etapus, panaudojant siūlomas technologines komponentes, kurio vertė turi būti nemažesnė kaip 500 000,00 Lt neįskaitant PVM“ turi atitikti kiekvienas ūkio subjektų grupės narys atskirai“ neproporcinga Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (Žin., 2000, Nr. 74-2262) 6.969 straipsnyje nustatytai jungtinės veiklos sutarties sampratai, nes bet kuris jungtinės veiklos narys, neatitinkantis šio kvalifikacinio reikalavimo negali prisidėti prie sutarties sąlygų įgyvendinimo tik finansiniais resursais ar kvalifikuotais specialistais. Taip pat, VPT nuomone, atsižvelgiant į Įstatymo 33 straipsnio 1 punkto nuostatas, kvalifikacinis reikalavimas, kad „Tiekėjas, kuris yra fizinis asmuo, arba tiekėjas, kuris yra juridinis asmuo, vadovas ar ūkinės bendrijos tikrasis narys (nariai), turintis (turintys) teisę juridinio asmens vardu sudaryti sandorį, ir buhalteris (buhalteriai) ar kitas (kiti) asmuo (asmenys), turintis (turintys) teisę surašyti ir pasirašyti tiekėjo apskaitos dokumentus, neturi neišnykusio ar nepanaikinto teistumo <...>“ turėtų būti taikomas kiekvienam ūkio subjektų grupės nariui atskirai. Be to, kai konkurso sąlygose nenustatyta, kuriuos kvalifikacijos reikalavimus turi atitikti kiekvienas grupės narys atskirai, o kuriuos kartu – pažeidžiamas Įstatymo 24 straipsnio 2 dalies 2 punkto nuostatas.
    5. Nustatytas reikalavimas tiekėjui būti įvykdžiusiam „bent 1 (vieną) finansų valdymo ir apskaitos sistemos diegimo sutartį, apimančią analizės, projektavimo, kūrimo etapus, panaudojant siūlomas technologines ir funkcines komponentes, kurios vykdymo metu įmonėse ar organizacijose apskaitos metodas buvo pakeistas iš pinigų į kaupimo principą ir kurios vertė yra ne mažesnė kaip 700 000 Lt (septyni šimtai tūkstančių litų), ir kur įdiegta sistema naudojasi ne mažiau kaip 150 vidinių vartotojų<...>“, taip pat nustatytas reikalavimas tiekėjų ekspertams „patirtis dalyvaujant bent 1 (viename) užbaigtame projekte, kurio metu buvo diegiamos finansų valdymo ir apskaitos sistemos įmonėje ar organizacijoje, turinčioje ne mažiau kaip 150 sistemos vartotojų ir kuriame diegimo taškai yra geografiškai nutolę“; yra neproporcingas pirkimo objektui, kadangi nustatyta, kad perkamos 52 darbo vietų licencijos. Tokiu būdu, reikalaujamas rodiklis yra 3 kartus didesnis už perkamą objektą ir tuo pažeidžiamos Įstatymo 32 straipsnio 2 dalies nuostatos, kad perkančiosios organizacijos nustatyti minimalūs kvalifikacijos reikalavimai turi būti proporcingi perkamam objektui.
    6. Nurodytas reikalaujamas tiekėjo darbuotojų, atsakingų už strateginio planavimo priežiūros ir finansų valdymo apskaitos sistemos kūrimą skaičius turi būti proporcingas perkamam objektui, neriboti konkurencijos ir nepagrįstai nedidinti perkamų paslaugų kainos.
    7.  Nustatytas reikalavimas, kad „Įrangos gamintojas turi turėti sertifikuotą gamintojo aptarnavimo centrą Lietuvoje <...> Gamintojo garantuojamas nemokamas detalių tiekimas ir nemokami remonto darbai. Reakcijos laikas ne vėliau kaip sekančią darbo dieną.“ dirbtinai riboja konkurenciją ir diskriminuoja tiekėjus, kadangi apriboja tiekėjų, neturinčių sertifikuoto gamintojo aptarnavimo centro Lietuvos Respublikoje, bet galinčių užtikrinti kokybišką ir savalaikį Pirkimo sutarties vykdymą, galimybes dalyvauti pirkime. Tai pažeidžia Įstatymo 25 straipsnio 2 dalies, 32 straipsnio 2 ir 3 dalių nuostatas ir neužtikrina Įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje nustatyto nediskriminavimo principo laikymosi. Pažymėtina, kad perkančioji organizacija nustatė techninio aptarnavimo reagavimo terminus per kuriuos tiekėjas privalės užtikrinti savalaikį siūlomos įrangos techninį aptarnavimą. Įstatymo 32 straipsnio 3 dalyje imperatyviai nustatyta, jog tiekėjas gali remtis kitų ūkio subjektų pajėgumais, neatsižvelgdamas į tai, kokio teisinio pobūdžio ryšiai su jais, todėl perkančioji organizacija negalėjo reikalauti tokio centro, turėjimo konkrečiame regione. 

• 32. 2010-06-22 Viešieji pirkimai. Kokia suma gali būti sumokėta tiekėjui, kai yra atliktas viešasis pirkimas ir sudaryta autorinė sutartis?
  • Viešųjų pirkimų įstatymo 24 str. 2 d. 12 p. numatyta, kad į kaina turi būti įskaityti visi mokesčiai. Tai reiškia, kad pasiūlyme nurodyta kaina, tai yra galutinė suma, kurią perkančioji organizacija skirs viešojo pirkimo sutarčiai apmokėti. VPT rekomenduotų perkančiajai organizacijai (pvz., vykdant pirkimus, kuriuose galimai bus pasirašomos autorinės sutartys) pirkimo dokumentuose nurodyti mokesčių rūšis bei tarifus, kurie taikomi pajamoms, gaunamoms iš autorinės sutarties, nepriklausomai nuo pajamų klasės bei subjekto, kuriam atsiranda prievolė išskaičiuoti ir sumokėti mokesčius (perkančiajai organizacijai ar tiekėjui). (Išaiškinimą pateikė Viešųjų pirkimų tarnyba prie Lietuvos Respublikos Ūkio ministerijos)
• 33. 2010-01-15 Viešieji pirkimai. Ar galima netaikyti Viešųjų pirkimų įstatymo, kai išlaidas komandiruočių metu patiria (sumoka) pats perkančiosios organizacijos darbuotojas?
  • Viešųjų pirkimų tarnybos nuomone, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. Balandžio 29 d. nutarimu Nr. 526 (Žin., 2004-Nr. 74-2555) patvirtintų Tarnybinių komandiruočių išlaidų apmokėjimo biudžetinėse įstaigose taisyklių 7.9 ir 17.6 punktuose bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. sausio 28 d. Nutarimu Nr. 99 (Žin., 2003, Nr. 11-396) patvirtintų Komandiruočių sąnaudų atsiskaitymo iš pajamų taisyklių 2.8, 8.6 ir 11.8 punktuose nurodytos išlaidos nėra Viešųjų pirkimų įstatymo objektas, todėl joms apmokėti perkančiajai organizacijai nereikia vykdyti viešųjų pirkimų procedūrų.Perkančioji organizacija gali apmokėti nevykdydama viešųjų pirkimų procedūrų darbuotojų siuntimo į konferencijas ar kitokius renginius aukščiau minėtais Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimais patvirtintose taisyklėse nurodytas išlaidas tuo atveju, kai pati perkančioji organizacija tokių paslaugų neįsigyja, o jos darbuotojai, kaip privatūs asmenys apmoka su komandiruotėmis susijusias išlaidas, kurias perkančioji organizacija nustatyta tvarka kompensuoja.(Išaiškinimą 2009-12-03 pateikė Viešųjų pirkimų tarnyba)
• 34. Prie kokių ataskaitų reikės pateikti informaciją apie dalyvius: prie mokėjimo prašymo ar kartu su tarpine ataskaita?
  • Yra trys dokumentų tipai: - dalyvio registracijos anketa - Agentūrai kopijos teikti nereikia , anketą saugo projekto vykdytojas, - renginio dalyvių sąrašas - Agentūrai kartu su mokėjimo prašymu pateikiama kopija , - renginių dalyvių suvestinė - Agentūrai kartu su mokėjimo prašymu ir tarpine (metine) projekto įgyvendinimo ataskaita pateikiamas originalas.
• 35. 2009-08-10 Viešieji pirkimai. Kokia tvarka turi būti apskaičiuojama, ar juridinio asmens veikla daugiau negu 50 procentų finansuojama iš biudžeto: 1.1. Nuo kurio momento juridinis asmuo turėtų būti laikomas perkančiąja organizacija (nuo momento kai pasirašė sutartį dėl lėšų gavimo; nuo faktinio lėšų išmokėjimo; nuo naujų kalendorinių metų ar kt.)? 1.2. Kokiam laikotarpiui juridinis asmuo turėtų nustatyti savo perkančiosios organizacijos statusą, jeigu pavyzdžiui, projekto įgyvendinimo trukmė yra 3 metai (visam projekto įgyvendinimo laikotarpiui; perskaičiuoti kiekvienais metais)? 1.3. Ar gali statusas keistis projekto įgyvendinimo metu (pavyzdžiui, projekto įgyvendinimo trukmė yra 3 metai)? Jeigu taip, kokia turėtų būti pirkimų vykdymo tvarka, jeigu projekto įgyvendinimo metu keičiasi juridinio asmens statusas?
  • Ar juridinio asmens veikla daugiau negu 50 procentų finansuojama iš biudžeto, nustatoma toliau nurodyta tvarka: 1.1. Atitinkamais finansiniais metais planuodama gauti finansavimą organizacija pagal VPĮ tampa perkančiąja organizacija prieš pradėdama įgyvendinti projektą. Finansavimo skaičiavimas turėtų remtis preliminariais biudžetinių metų pradžios skaičiais, metų pradžioje planuojamu finansavimu. 1.2. Organizacija kiekvienais finansiniais metais nustato savo statusą, t.y. sprendžia ar ji patampa perkančiąja organizacija, ar ne. Gavusi finansavimą iš valstybės ar savivaldybių biudžetų arba kitų valstybės ar savivaldybių fondų lėšų, arba kitų viešųjų ar privačiųjų juridinių asmenų, kuris yra daugiau kaip 50 procentų jos vykdomos veiklos, organizacija tais finansiniais metais tampa perkančiąja organizacija. Jeigu kitais metais minėtoji organizacija finansavimo negauna arba jis yra mažesnis nei 50 procentų jos vykdomos veiklos, ji perkančiąja organizacija netampa. 1.3. Skirtingai finansiniais metais keičiantis organizacijos statusui, atitinkamai turi būti vykdomi pirkimai. Jei konkretus pirkimas pradėtas pagal VPĮ, jis ir baigiamas tęsiant VPĮ procedūras, nepriklausomai nuo to, kad organizacijos statusas pasikeičia. (Išaiškinimą pateikė Viešųjų pirkimų tarnyba prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės)
• 36. Ar darbuotojas, dirbantis pagal terminuotą darbo sutartį, gali projekte dirbti šeštadienį (jei to reikalauja projekto veiklos), neviršydamas 40 val. per savaitę?
  • Nustatydami darbo laiką Europos Socialinio fondo lėšomis finansuojamuose projektuose dirbantiems darbuotojams, turite vadovautis Lietuvos Respublikos Darbo kodeksu ir darbo santykius reglamentuojančiais teisės aktais.
• 37. 2009-08-10 Viešieji pirkimai. Ar struktūrinės paramos lėšos projekto vykdytojui skiriamos laimėjus konkursą bei sudarius finansavimo ir administravimo sutartį, ir tokios sutarties pagrindu išmokėtos projekto vykdytojui gali būti vertintinos kaip atlyginimas už sutartinių įsipareigojimų vykdymą, o ne kaip veiklos finansavimas VPĮ 4 str. 2 d. 1 p. prasme?
  • Tarnybos nuomone, paramos gavėjui skiriamos lėšos iš valstybės ar savivaldybės biudžetų arba kitų valstybės ar savivaldybių fondų lėšų, arba kitų viešųjų ar privačiųjų juridinių asmenų turėtų būti traktuojamos kaip finansavimas VPĮ prasme. Manome, kad tai nėra tolygu atlyginimui pagal pirkimo pardavimo-sutartis, kai perkamos prekės, paslaugos ar darbai. Tesimas sprendime (byla University of Cambridge, C-380/98) yra pasisakęs dėl organizacijos finansavimo sampratos bei perkančiosios organizacijos finansavimo skaičiavimo taisyklių. (Išaiškinimą pateikė Viešųjų pirkimų tarnyba prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės)
• 38. Kokius dokumentus reikia teikti, jei yra deklaruojamas dalyvių darbo užmokestis, kelionės bei apgyvendinimo išlaidos?
  • Deklaruojant dalyvių darbo užmokestį turi būti pateikti šie dokumentai: vadovo įsakymas dėl darbuotojų siuntimo į apmokymus, darbo laiko apskaitos žiniaraščiai, darbo užmokesčio priskaitymo žiniaraščiai (Agentūros rekomenduojamos arba projektų vykdytojų parengtos pažymos apie apskaičiuotą darbo užmokestį ir su juo susijusius mokesčius už mokymuose praleistą darbo laiką), dalyvių darbo užmokesčio dydį įrodantys dokumentai (vadovo patvirtintos pažymos su nurodytais darbo užmokesčio dydžiais ar paskirtais priedais), darbo užmokesčio ir su juo susijusių mokesčių išmokėjimo faktą pagrindžiantys dokumentai, lankomumo žurnalai. Rekomenduojame darbo užmokesčio deklaravimui naudoti Agentūros siūlomą ataskaitos formą kurią galite rasti mūsų svetainėje naujienų skyrelyje. Deklaruojant dalyvių kelionių ir apgyvendinimo išlaidas turi būti pateikti šie dokumentai: Keliaujant visuomeniniu transportu - įsakymas dėl komandiruotės ir kelionės išlaidų apmokėjimo, kelionės bilietai, įsėdimo bilieto šaknelė (skrendant lėktuvu), sąskaitos faktūros, apmokėjimo dokumentai. Dienpinigiai ir nakvynės išlaidos - įsakymas dėl komandiruotės projekto tikslais, avansinė apyskaita (jei pildoma), sąskaitos faktūros, apmokėjimo dokumentai. Keliaujant automobiliu (įstaigos, nuomojamu) - įsakymas dėl komandiruotės projekto tikslais, dėl kelionės ar automobilio priskyrimo projektui, automobilio nuomos ar panaudos sutartis (jei taikoma), techninio paso kopija, įsakymas dėl automobilio kuro normos, kelionės lapai (nurodomas maršrutas ir vykimo tikslas), kuro įsigijimo sąskaitos faktūros ar čekiai, kuro nurašymo aktai, eksploatacinių išlaidų sąskaitos, eksploatacinių išlaidų priskyrimo projekto vykdymui motyvuotas pagrindimas, apmokėjimo dokumentai. Taip pat turi būti pateiktas patvirtintas kelionės dalyvių sąrašas, kelionės dalyvių avansinės apyskaitos arba buhalterinės pažymos dėl patirtų kelionės išlaidų ir atitinkamų išmokų, mokėjimo dokumentai (kvitai, kasos išlaidų orderiai, banko išrašai).
• 39. 2009-08-10 Viešieji pirkimai. Kokie kriterijai (ar jų visuma) leidžia nustatyti, kad juridinio asmens veikla skirta specialiai viešiesiems interesams, kurie yra nekomercinio ir nepramoninio pobūdžio, tenkinti?
  • Baigtinio kriterijų, leidžiančių nustatyti, kad juridinio asmens veikla skirta specialiai viešiesiems interesams, kurie yra nekomercinio ir nepramoninio pobūdžio, tenkinti, sąrašo nėra. Europos Teisingumo Teismas (toliau – Teismas) savo sprendimuose (byla Komisija prieš Ispanijos Karalystę, C-283/00 ir kt.) suformulavo tam tikrus kriterijus, reikšmingus sprendžiant klausimą apie viešąjį interesą ir nekomercinį pobūdį: ar subjektas veikia konkurencinėje aplinkoje su privačiomis įmonėmis; ar subjektas yra pelno siekiantis ar ne; ar subjektas prisiima ekonominę riziką dėl savo veiklos; ar galimi nuostoliai padengiami valstybės; ar gali subjekto pirkimų sprendimai būti pagrįsti ne ekonominiais sumetimais; ar valstybė (savivaldybė) paprastai pati pasirenka tenkinti tokius poreikius ir t.t. (Išaiškinimą pateikė Viešųjų pirkimų tarnyba prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės)
• 40. Projekto vykdytojai priimti dirbti pagal papildomas darbo sutartis(kaip valandininkai). Ar pasibaigus projektui ir nutraukiant sutartis privalome suteikti atostagas arba paskaičiuoti kompensaciją už nepanaudotas atostogas? Jei taip ar tokios patirtos išlaidos gali būti pripažintos kaip tinkamos projekto išlaidos?
  • LR Darbo kodekso 175 str. nustato, kad atleidžiant darbuotoją iš darbo (išskyrus atvejus, kai atleidžiama dėl jo paties kaltės), nepanaudotos kasmetinės atostogos jo pageidavimu suteikiamos nukeliant atleidimo datą. Tokiu atveju atleidimo iš darbo diena yra laikoma kita diena po kasmetinių atostogų pabaigos dienos. LR Darbo kodekso 177 str. 1 d. nustato, kad jeigu dėl darbo santykių pabaigos darbuotojui negali būti suteikiamos kasmetinės atostogos arba jei darbuotojas jų nepageidauja, jam išmokama piniginė kompensacija. Agentūra mano, kad remiantis aukščiau išdėstytomis LR Darbo kodekso nuostatomis, nutraukus darbo sutartį su projekto darbuotoju dėl projekto pabaigos, projekto vykdytojo organizacija darbuotojo prašymu privalo suteikti jam nepanaudotas kasmetines atostogas arba išmokėti kompensaciją už nepanaudotas kasmetines atostogas. Tokios išlaidos (atostoginiai ar atostogų kompensacija) gali būti pripažintos kaip tinkamos projekto išlaidos ir kompensuojamos iš paramos lėšų, jeigu projekto biudžete tam buvo numatyta lėšų ir išmokėjimo metu projekto biudžete bus likę darbo laiko.
• 41. 2009-07-31 Viešieji pirkimai. Kokiais atvejais galima taikyti Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo 10 str. 2 d. 7 p. nustatytą išimtį, t.y. kokiais kriterijais vadovaujantis tam tikros paslaugos gali būti priskiriamos mokslinių tyrimų ir plėtros paslaugoms?
  • Viešųjų pirkimų įstatymo (Žin., 1996, Nr. 84-200;2006, Nr. 4-102) 10 str. 2d. 7 p. naudojamas terminas „moksliniai tyrimai ir plėtra“ visiškai atitinka Mokslo ir studijų įstatymo (Žin., 2009, Nr. 54-2140) 4 str. terminą „moksliniai tyrimai ir eksperimentinė (socialinė, kultūrinė) plėtra“. Mokslo ir studijų įstatymo 2 str. yra pateiktos tokios apibrėžtys: Moksliniai tyrimai ir eksperimentinė (socialinė, kultūrinė) plėtra – sisteminga kūrybinė gamtos, žmogaus, kultūros ir visuomenės pažinimo veikla ir jo rezultatų panaudojimas; Fundamentiniai moksliniai tyrimai – eksperimentiniai ir (arba) teoriniai pažinimo darbai, atliekami siekiant visų pirma įgyti naujų žinių apie reiškinių esmę ir (arba) stebimą tikrovę, tuo metu neturint tikslo konkrečiai panaudoti gautų rezultatų; Eksperimentinė (socialinė, kultūrinė) plėtra – moksliniais tyrimais ir praktine patirtimi sukauptu pažinimu sisteminga veikla, kurios tikslas-kurti naujas medžiagas, produktus ir įrenginius, diegti naujus procesus, sistemas ir paslaugas arba iš esmės tobulinti jau sukurtus ar įdiegtus, tai pat kurti, diegti arba iš esmės tobulinti moksliniais tyrimais ir praktine patirtimi sukauptu pažinimu grindžiamus žmogaus, kultūros ir visuomenės problemų sprendinius. Detalus šių sąvokų išaiškinimas pateiktas EBPO leidinyje Frascati manual. Šiame leidinyje, o taip pat ir Mokslo ir studijų įstatyme sąvoka „moksliniai tyrimai ir eksperimentinė plėtra“ (MTEP) yra apibendrinanti – MTEP veiklai priskiriamos veiklos, kurios yra priskiriamos tik moksliniams tyrimams, tik eksperimentinei plėtrai ir kombinuotos veiklos, t.y. tokios, kurių dalis priskiriama moksliniams tyrimams, o kita dalis- eksperimentinei plėtrai. Todėl darytina išvada, kad Viešųjų pirkimų įstatymo 10 str. 2d. 7 p. nuostatos netaikomos, kai perkamos vien mokslinių tyrimų paslaugos, vien eksperimentinės plėtros paslaugos ir kai perkamos paslaugos, susidedančios iš bet kokio minėtų paslaugų derinio. Pažymėtinos šios Frascati manual nuostatos: 1. Pagrindinis kriterijus, pagal kurį moksliniai tyrimai ir eksperimentinė plėtra (MTEP) atskiriama nuo kitų veiklos sričių, yra apčiuopiamas mokslinės ar technologinės problemos sprendimo naujumas, t.y. kai problemos sprendimas nėra akivaizdus išmanančiajam tos mokslo ir technologijų srities pagindus; 2. Jeigu pagrindinis veiklos tikslas yra toliau techniškai tobulinti produktą ar procesą, tai šis darbas atitinka MTEP apibrėžtį. Kita vertus, jeigu produktas, procesas ar metodas yra iš esmės parengtas, o pagrindinis tikslas yra plėtoti rinkas, atlikti ikigamybinį planavimą ar pasiekti, kad gamybos ar kontrolės sistema funkcionuotų sklandžiai, toks darbas nebelaikomas MTEP. Šio leidinio vertimą į lietuvių kalbą „Frascati vadovas“ pagal susitarimą su EBPO išleido Švietimo ir mokslo ministerija 2007 m. Tačiau Frascati manual nepateiktas baigtinis ir pilnas kriterijų, pagal kuriuos veiklos būtų priskiriamos MTEP, sąrašas. Su veiklų priskirimu MTEP susijusiame Lietuvos Respublikos teisės akte- Sąnaudų priskyrimo mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros darbų sąnaudoms tvarkos apraše, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. lapkričio 19 d. nutarimu Nr. 1183 (Žin., 2008, Nr.136-5320), taip pat nėra pateikta MTEP kriterijų. Galima išvardyti veiklas, kurios (nenagrinėjant jų plečiamai, tik taip, kaip jos yra suformuluotos) negalėtumėme priskirti MTEP.: 1. Magistrantūros/doktorantūros studijų programos parengimas, 2. Magistrantūros/doktorantūros studijų programos modulių paruošimas, 3. Magistrantūros/doktorantūros studijų programos modulių realizavimas, 4. Atnaujinamų/kuriamų studijų programų kursų paskaitų konspektų bei paskaitų prezentacijų kūrimas, 5. Mokymo knygų parengimas, 6. Mokymo medžiagos (metodikos) parengimas, 7. Santraukų parengimas, 8. Vadovavimas studentų praktikai, 9. Mokymo knygų, mokslinių straipsnių recenzavimas, 10. Ekspertinis vertinimas: mokslinių tyrimų ekspertinis vertinimas, meninės produkcijos (veiklos) vertinimas, eksperimentinės plėtros eksperimentinis vertinimas, studijų programų vertinimas, mokslo ir studijų institucijų veiklos vertinimas, mokymo medžiagos vertinimas, mokslinių praktikos vadovų paraiškų vertinimas, mokslinių praktikų vadovų ir studentų ataskaitų vertinimas, paraiškų vykdyti mokslinių tyrimų projektus vertinimas, mokslinės veiklos produktyvumo vertinimas, mokslo politikos vertinimas, mokslo stebėsenos rodiklių vertinimas, 11. Ekspertinis darbas analizuojant situaciją užsienio ir Lietuvos mokslinių tyrimų sektoriuose, mokymo knygų, mokslinių straipsnių parengimas spaudai ir leidyba, 12. Laboratorinių darbų modeliavimas ir įrengimas, 13. Tyrimų metodologijos parengimas, 14. Empirinis tyrimas (mokymo programos aktualumo ir perspektyvumo tyrimai), 15. Vizitai į užsienio šalyse veikiančias mokslinių tyrimų institucijas. Tokios veiklos kaip „(mokslinių) tyrimų metodologijos parengimas“, „empirinis tyrimas“ ar „ekspertinis vertinimas“ (be jas detalizuojančių paaiškinimų skliausteliuose) tais atvejais, kai veiklai įvykdyti sukuriama nauja iki tol nežinoma ir neakivaizdi metodika, naujas instrumentarijus ir pan., remiantis „Frascati vadovo“ 84 p. bei 143 p., gali būti priskirtos MTEP. Suprantant atsakomybę, prieš užsakant darbą, kuriam siekiama viešųjų pirkimų įstatymo taikymo išimties, jau pirkimo sąlygose turi būti numatyta, kad užsakovas turi sukurti naują instrumentarijų, metodą, algoritmą ar pan. Numatytai veiklai atlikti, ir kad žinomos metodikos tam netinkamos. Beje, nustačius, kad veikla priskiriama MTEP, dar turi būti nustatyta, ar ši veikla atliekama tik perkančiosios organizacijos poreikiams tenkinti. Jei taip, viešasis pirkimas, vadovaujantis Viešųjų pirkimų įstatymo 10 str. 2 punkto 7 skirsniu, privalomas be išlygų.(Išaiškinimą pateikė LR Švietimo ir mokslo ministerija)
• 42. Gal galima sužinoti kelių projektų finanasininku galima dirbti vienu metu?
  • Tai nėra ribojama. Svarbu neviršyti darbo laiko apribojimų, nustatytų LR Darbo kodekso 144 str. 1-5 dalyse.
• 43. Tinkamos išlaidos yra realiai patirtos ir apmokėtos projekto vykdymo laikotarpiu. Projekto auditas yra privalomas. Tačiau auditas negali būti atliekamas kol projektas nepasibaigęs. Kaip elgtis šiuo atveju? Išrašyti sąskaitą ir apmokėti projekto pabaigoje, o paslauga bus atlikta po projekto.
  • Projekto vykdytojas kartu su galutinio mokėjimo prašymu turi pateikti Įgyvendinančiajai institucijai galutinę projekto įgyvendinimo ataskaitą, auditoriaus išvadą ir audito ataskaitą dėl paramos lėšų panaudojimo. Paramos skyrimo sutartyje numatyta, kad galutinis mokėjimo prašymas Įgyvendinančiajai institucijai turi būti pateikiamas ne vėliau kaip per vieną mėnesį po projekto įgyvendinimo termino pasibaigimo. Kadangi visos projekto išlaidos turi būti patirtos ir apmokėtos projekto įgyvendinimo laikotarpiu (įskaitant audito išlaidas, sąskaita už audito paslaugas turi būti išrašyta ir apmokėta iki projekto įgyvendinimo termino pasibaigimo.
• 44. Ar projekto vykdytojas gali teikti mokėjimo prašymus Įgyvendinančiai institucijai kas mėnesį?
  • Mokėjimo prašymai Įgyvendinančiai institucijai teikiami vadovaujantis suderintu su Įgyvendinančiąja institucija planuojamų mokėjimo prašymų teikimo per visą Projekto įgyvendinimo laikotarpį grafiku. Esant poreikiui, projekto vykdytojas gali keisti mokėjimo prašymų teikimo grafiką ne dažniau nei kartą per kalendorinį ketvirtį, pateikdamas Įgyvendinančiajai institucijai derinti patikslintą grafiką.
• 45. Kokie yra išlaidas pateisinantys ir jų apmokėjimą įrodantys dokumentai?
  • Išlaidas pateisinantys ir jų apmokėjimą įrodantys dokumentai pagal išlaidų kategorijas yra išvardinti paraiškos Europos socialinio fondo finansinei paramai gauti specialiosios (B) dalies pildymo tvarkoje. Visos projekto išlaidos turi būti patvirtintos apskaitos dokumentais, turinčiais visus LR buhalterinės apskaitos įstatymo 13 straipsnyje nustatytus apskaitos dokumentų rekvizitus. Kartu su mokėjimo prašymu projekto vykdytojas pateikia išlaidas pateisinančių bei išlaidų apmokėjimą įrodančių dokumentų kopijas, patvirtintas projekto vykdytojo (priklausomai nuo projekto vykdytojo statuso) fizinio asmens parašu arba juridinio asmens vadovo arba jo įgalioto asmens parašu ir spaudu.
• 46. Kokiais dokumentais reikia pagrįsti komunalines bei telefonų išlaidas, jei telefono linija, patalpos naudojamos ne tik projekto reikmėms?
  • Išlaidos biuro išlaikymui (patalpų nuoma, komunalinės paslaugos, valymo paslaugos, ryšių paslaugos ir pan.) turi būti tiesiogiai susijusios su projekto reikmėmis (pavyzdžiui, projekto reikmėms priskiriamas vienas telefono numeris). Jei išlaidos susijusios ne tik su projektu, bet ir su visa bendra organizacijos veikla, tai išlaidos biuro išlaikymui bus tinkamos tik tuo atveju, jei bus tiksliai apskaičiuojama jų dalis, susijusi su projektu, t.y. apskaičiuojamos proporcingai projektui naudojamų patalpų plotui. Jei projekto išlaidos negali būti tiksliai atskirtos (pvz. organizacija negali tiksliai apskaičiuoti ryšių paslaugų išlaidų), tai tokios išlaidos yra netinkamos. Išlaidas pateisinantys dokumentai: sąskaitos-faktūros, mokėjimo dokumentai, motyvuotas projekto vykdytojo vadovo sprendimas dalį ar visą nuomos (komunalinių paslaugų) dalį priskirti projekto sąnaudoms, šių išlaidų apskaičiavimo tvarka bei buhalterinės pažymos dėl atitinkamų sumų priskyrimo projekto sąnaudoms.
• 47. Ar turi būti viešinama informacija pasibaigus projektui? Kiek laiko?
  • Dažniausiai projekto viešinimas baigiamas pranešimu spaudai, apie projekto metu pasiektus rezultatus. Nors viešinimo veikla pasibaigus projektui nėra privaloma, Struktūrinių fondų teikiamos paramos rezultatų skleidimas yra sveikintinas.

Užduoti klausimą

* Jūsų vardas:

El. pašto adresas:

Telefonas:

Saugumo kodas:

* Klausimas:

 

* privalomi laukai