Šiandien socialinių paslaugų srities darbuotojai dažniausiai suvokiami kaip prievaizdai, vykdantys tik formalias biurokratines funkcijas ir pildantys dokumentus, o ne kaip profesionalūs specialistai ar konsultantai. Susiduriama su dideliu šios srities darbuotojų trūkumu ir pasigendama socialinių darbuotojų specializacijos. Tai lemia žemą socialinio darbo, kaip profesinės veiklos, prestižą – didžioji dalis socialinio darbo studijas baigusių jaunų žmonių tiesiog nesirenka dirbti šioje srityje. Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos užsakymu visuomenės nuomonės agentūros „Spinter tyrimai“ 2020 m. liepos mėn. atlikta apklausa buvo siekiama išsiaiškinti, kaip šalies gyventojai supranta ir vertina socialinį darbą ir socialinius darbuotojus. Apklausos rezultatai parodė, kad dažniausiai manoma, jog socialinį darbuotoją geriausiai apibūdina žodžiai „padėjėjas“, konsultantas, prižiūrėtojas, o ne profesionalus savo srities specialistas.

Socialinio darbuotojo profesija nepopuliari jaunimo tarpe, žemas profesijos prestižas lemia kvalifikuotos darbo jėgos trūkumą sektoriuje, ypač mažesniuose miesteliuose ir kaimuose trūksta kvalifikuotų specialistų. Socialinių paslaugų srities darbuotojų ar specifinių jų kompetencijų trūkumas rinkoje lemia netolygią teikiamų paslaugų kokybę, jų trūkumą, darbuotojų „perdegimą“. Trūksta galimybių specializuotis, mokymų ir praktikos bei tolesnio tobulėjimo galimybių. Nepakankamas socialinių darbuotojų noras kelti savo profesinę kvalifikaciją, taip pat pastebimi ryškūs jų darbo kokybės netolygumai tarp savivaldybių prisideda prie demotyvacijos, paslaugų trūkumo ir jų kokybės užtikrinimo, darbuotojų „perdegimo“ tiek šalies regionuose, tiek didžiuosiuose miestuose.

Atsiradus naujai papildomai funkcijai – asmens higienos paslaugų nesavarankiškiems gyventojams užtikrinimui, trūksta tinkamą kompetenciją turinčių individualios priežiūros darbuotojų. Pažymėtina ir tai, kad dažnu atveju įvairios soc. paslaugas teikiančios įstaigos neturi pakankamai nuosavų lėšų kelti savo darbuotojų kvalifikaciją, todėl tikėtina, kad be šio projekto finansavimo problema nebus arba iš dalies nebus išspręsta. Socialinių paslaugų srities darbuotojams būtina suteikti galimybę gerinti savo profesinį pasirengimą tam, kad būtų užtikrinta geresnė soc. paslaugų kokybė bei didinamas soc. paslaugų suderinamumo su individualiais asmens (šeimos) poreikiais.

Šioms problemoms spręsti ir yra numatytos projekto veiklos.

1. Projektų administravimo ir finansavimo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos finansų ministro 2022 m. birželio 22 d. įsakymu Nr. 1K-237 „Dėl 2021–2027 metų Europos Sąjungos fondų investicijų programos ir Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano „Naujos kartos Lietuva“ įgyvendinimo“.
   
   
2. 2021–2030 metų plėtros programos valdytojos Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos šeimos politikos stiprinimo plėtros programos pažangos priemonės Nr. 09-004-02-05-01 „Gerinti socialinių paslaugų kokybę ir prieinamumą, didinti socialinės paramos veiksmingumą kriziniais atvejais šeimoje“ aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2022 m. birželio 8 d. įsakymu Nr. A1-393 „Dėl 2021–2030 metų plėtros programos valdytojos Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos šeimos politikos stiprinimo plėtros programos pažangos priemonės Nr. 09‑004‑02‑05‑01 „Gerinti socialinių paslaugų kokybę ir prieinamumą, didinti socialinės paramos veiksmingumą kriziniais atvejais šeimoje“ aprašo patvirtinimo“.
   
   
3. Socialinių paslaugų įstatymas, priimtas 2006 m. sausio 19 d. Lietuvos Respublikos Seimo, Nr. X-493.
   
   
4. Socialinių paslaugų katalogas, patvirtintas Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2006 m. balandžio 5 d. įsakymu Nr. A1-93 „Dėl Socialinių paslaugų katalogo patvirtinimo“.
   
   
5. Socialinių paslaugų srities darbuotojų pareigybių ir atliekamų funkcijų sąrašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2014 m. spalio 13 d. įsakymu Nr. A1-487 „Dėl Socialinių paslaugų srities darbuotojų pareigybių ir atliekamų funkcijų sąrašo patvirtinimo“.
   
   
6. Suderintos individualios priežiūros personalo profesinės kompetencijos tobulinimo programos.